- atabulas
- atãbulas, -à adj. (3b) Vrn žr. atbulas 1: Neik atãbulas – sugriūsi Ktk. Traukiant vežimą, arkliai eina atabulì Kč. ^ Kad jus atãbulus dangun įstumtų! Lp. atabulaĩ adv.: Kokias triukšmas tenai buvo, atabulaĩ tancius šoko Rtn.
◊ atabulaĩs dantimìs (šáukštais) neturėti ko (valgyti): Atabulaĩs dantim̃ duoną valgysi, jei nedarbuisi Lp. Valgysit valgysit jūs šiemet žuvis – atabulaĩs šáukštais! Lp.
Dictionary of the Lithuanian Language.